Dexes min parolare plu 16

Un article de Lukleo.

  1. LUKLEO
  2. Du Esperante Teksto Tradukite de Claude PIRON : Gerda malaperis kay Lasu min paroli plu ! © Claude PIRON



Sommaire

DEXES MIN PAROLARE PLU !


Dis-sise xapitro / Xapitro dis-sis


(a) Zi vespergaxu


  • Mi furiozas. Refoyi[1], Dudu gaxis zi tute atmosferon en zi grupo.
  • Nu estas grupo de bone amikoy, kay nu kuni vespermanjis tuti kieti. Mi abli devas dirare, ke zi vespermanjo estas mie preferate manjo. Ni txe matinmanjo, ni txe tagmanjo mi sentas min tii boni, wi txe vespermanjo. Vesperi, lesti en amike domo aw en bone restoracio, oni sentas speciale atmosferon, wun mi tre amas. Xefi wan nu trovijas grupi. Grupo da kunmanjante amikoy estas por mi felitxige realajo.
  • Nu retrovijas en tiu grupo de taymo al taymo. Temas pri grupo de amikoy, wuy faris kuni zi warservon. Nu tre amas retrovare unu zi alie. Nue vivoy estas tre dezsimile, koz nu avas tre dezsame okupoyn. Ronaldu estas workisto[2], Joanu vendisto en moblostoro, Tom kuratisto, Andreu policisto, Leo direktas grande paperfareyon, Ken avas dezgrave seninterese oficon en zi urbe administreyo, kay Petru de longete taymo naw estas senworku. Vi dons vidas, ke nu avas plezon diskutare, koz nue travivajoy tuti ne intersimilas.
  • Sed zi asko totan estas: wi dezajudare, ke Dudu gaxes nue vesperon. Dudu estas nozeme. Ili trovas sie plezon en situacioy, en wuy ilie kunuloy dezplezas. Kay ili estigas tie situacioyn.
  • Yet, ili estis deeki unu of nue grupo. Nu ne povas pidare ilin ne venare. Won farare ?
  • Txi-foyi ili reekis. Eki, nu estis kontente, koz nu opinyis, ke ili ne venos. Ili venis dezfrui, kay ja furiozis, ke nu ekis sen weytare ilin. Wan nu diris, ke nu totan ekas yusteori, ili furiozis. «Mi dezfruas, koz mi devis workare til dezfrui», ili diris, «kay vu iven ne povis weytare min duonoreton !» Fakti, ili dezfruis presk plene oron.
  • Posi, ili kexis pri zi menuo. Ili ne txeesis en zi kunveno -- antaw kelke wiko -- wan nu interokis pri tio, won nu manjos. Mi rigretas, sed nu decidis unuvotxi pri zi manjajoy. Nu totan provas, wi abli most boni, ne enmetare manjajon, wun unu of nu ne amas. Sed if, ye zi momento, wan nu decidas, unu of zi grupo ne awdigas sin -- ezempli koz ili forestas, wi Dudu tiu foyon -- nu yet ne povas pleni forigare zi riskon, ke sur zi tawlon venos manjajo, wun zi priato ne amas.
  • Dudu dons kexis pri zi menuo. Kustumi, ili tre amas supon. Sed txi-foyi, wan ili apen ekmanjetis somom da supo, ja ili ekis brui esprimare sie dezkontenton. «Mi ne nomas tion txi supo», ili diris tii lawdi, ke zi tute restoracio awdis ilin, kwake nue grupo sidis en alie manjorumo, ne en zi restoracio self. Noze situacio, txu ne ?
  • Estas muzikistoy en zi restoracio, kay, komprenabli, iven en nue speciale manjorumo nu awdis lun, koz yet ne estis dike stone muro inter zi xefe eyo kay nu. Wel, zi muziko estis tro lawde kay tro spide por s-u [3] Dudu. Foyi, tuy wan ili awdis, ke muzikajo jus finijis, ili ekstaris, kun furioze esprimo, andis en zi restoracion kun zi andmanero de gravu awtoritatplene, kay ekkridis per zi atxe votxo de ulo dezbonmanere: «Gratulon pri zi dezbele bruo, senyoroy muzikistoy. Won vu jus awdigis, tion mi ne nomas muziko, sed bruo. Bonvoles metare finon al tiu bruado. Mie kapo doloras dank' al vu !»
  • Ili kridis tii dezbeli, ke ili timigis dogon, wu trovijis tier kun dezjove paro, kay zi dogo respondis al ili similvotxi, tii ke zi tute restoracio ekridis. Komprenabli, tio igis ilin iven mos furioze. Ili revenis al nue manjorumo bruklozanti zi doron most dezkortezi.
  • Diabli ! We omu ! Ili igis zi atmosferon mos kay mos peze.
  • Posi ili kexis al zi moso, ke ilie plato ne estas pure. Tion ili imatjinis. Ilie plato estis perfekti pure. Sed ne eblas diskutare kun ili. Wan ili decidis, ke yen estas dezpure plato, vu povas watxegare per most larje oyoy, provanti trovare iven ete peceton da dezpurajo, kwake toto estas most pure, ili yet mostros al vu neekzistante dezpure lokoyn.
  • Kay yen ili ofigis of sie poxo pecon de paperatxo, sur wu ili ekis notare sie kexoyn ! Por ke nu diskutes zi dezbone flankoyn de tiu vespero dum nue sekvole kunsido, ili diris. Txu vu imatjinas ?
  • Wel, mi ne povas raportare toton al vu. Ili trovis zi saladon nemanjabli swite, kay zi kekon nemanjabli dezswite, ili rompis sie goton faliganti lin furiozi, koz, law ili, zi drinkajo estis nedrinkable. Ili parolatxis al tiu kompatinde moso tii dezbeli, ke nue tute grupo dezkontentis, kay kelke faco redijis. Sed nu ne sukcesis silentigare ilin. Apen oni ne ofandigis ilin of zi restoracio.
  • Ili multi kexis al nu, tuti dezsatji, pri toto, won ili getis, kay, resti, pri zi tute loko. «Wan nu estis kuni soldato», ili diris, «nu manjis mos boni. Wan nu estis soldato, nu getadis drinkable biron. Wan nu estis soldato, zi platoy ne estis dezpure. Wan nu estis soldato, zi kekoy estis kontentigi swite. Wan nu estis soldato, zi omoy rilatis amiki kun nu, dum txi tier zi mosoy alandas nun dezkortezi. Wan nu estis soldato, nu ne devis awdare tie bruatxe muzikon. Wan nu estis soldato, nu avis swite vivon».
  • Komprenabli, toto, won ili diris pri nue kune warservo, estis tuti nevere. Mi ne savas, txu ili estis dezsincere, aw txu somu kayndo de oblidemo misaranjis ilie memoroyn, foriganti zi dezbone faktoyn kay troiganti zi bele, sed tio, won ili diris, tuti ne esprimas zi veron. Nue soldate vivo tuti ne estis gladige. Estis por multe of nu veri dolore momentoy en tiu warservo. Zi dure amikeco inter nue samgrupuloy devenas versimi de zi fakto, ke nu kuni travivis multe atxe situacion, wuy igis nun mos dezfore unuy al zi aliey.
  • Estas most rigretindi, ke Dudu agis, wi ili faris. Nue bele kune vespero, pri wu zi tute grupo onli antawgladis, estis gaxite. Wel, mi ne troiges. Nu yet multi ridis, nu kuni kantis fini de zi vespero, nu rakontis unu al zi aliey totekaynde aventuron aw travivajoyn, nu estis kontente reparolare pri tiu aw tiu aspekto de nue warservo. Mi dons gladas, ke mi andis. Sed zi vespero estus tiom mos bele sen Dudu !
  • Nu askas nun, tiemaneri nu povos farare, ke ili ne plu venes al nue kune vespermanjoy. Nu ne plu povas aldexare ilin. Ili veri tro gravi nozas. Ne estis facile komprenigare al zi mosoy kay al zi muzikistoy, ke zi opinyoy de tiu kidatxu estas ilie opinyoy, ne nue, ne tiuy de zi tute grupo.
  • Estos nozi reandare al zi same restoracio, wer zi mosoy kay muzikistoy certi memoros zi agmaneron de nue kunu Dudu. Tre rigretinde afero. Estas wondege, txu ne ? Wi unu sole omu povas gaxare bone atmosferon por tute grupo, gaxare vespermanje kunvenon, wu, sen ili, estus perfekti amike kay felitxige. Wel, tii estas. Kexare tuti ne ajudas. Nu esperes, ke simile gaxo ne reokazos, wan nu refoyi aranjos kunvenon de zi grupo.


Notoy :

  • [1] Refoyi: more foyon, nove foyon, ree foyon.
  • [2] Workisto: omo perworkante sie vivon per worko xefi mane, korpe, aw mekanike, wun ili faras ne por si self, sed por zi workdonanto, de wu ili pro tio getas monon.
  • [3] s-ru: senyoru.


(b) Txu dezgladon memorare aw imatjinare felitxon ?


  • O yes, mi memoras zi waron. Sed mi preferas ne parolare pri li. Onli tiu, wu self travivis waron, savas, pri wo temas. Kay kredes min, ne temas pri ridigajo.
  • Wan domoy estas rompate, kampoy gaxate, kay grupoy da soldato andadas en zi stritoy, kun, en zi oyoy, miksajo of timo kay dezlovo, zi tute atmosfero de zi vivo farijas most atxe. Kromi, oni apen trovas somon por manjare. Oni manjatxas somon ever. Mi awdis pri omoy, wuy manjis katajon, manki de somo mos bone. Onli por vivare, txu vi komprenas ? Onli por pluvivare.
  • Watxare dezplene platon, kay awdare zi infanoyn plori pidare neavable manjajoyn, enkorpigare al si supon, wu estas mos akwo zan somo alie, vestare sin per deznove vestrestajoy, kunmetite mos les sukcesi..., sinceri mi ne amis tiu vivon, kay mi forti esperas, ke mie infanoy nenian travivos somon simile.
  • Iven zi dezglade oyoy de nue dogo igis nun most dezfelitxe, koz won nu povis farare ? If zi omoy ne avis sufitxi por manjare, wi nu povus plenigare zi platon de nue kare, lovate, sed kompatinde dogo  ?
  • We dezlovinde vivo ! Mi nenian komprenos -- we ever zi interesoy de zi nacio -- ke omoy povas decidare ek-estigare waron. Wom ever alti lu staras en zi direktado de zi nacio. Wom ever kliri lu povas vidare zi internracie rilatoyn, aw zi tutmonde situacion, yet...
  • Mi savas, ke zi aferoy ne estas tii simple, wi lu aspektas en interparolo kun kafeye moso. Sed tiu decido simas al mi tii grave, ke mi ne komprenas, wi omo kuratjas farare lin. Mi personi ne estus sufitxi deztime, iven if mi avus zi devon direktadare de most alti zi aferoyn de mie samnaciuloy.
  • Decidare, ke oni ekwaros, we decidatxo ! Sendare zi jovuyn al morto ja estas atxe decido, sed sendare lun al mortigo -- sendare lun mortigare alie jovuyn, kay osi omoyn nejove -- simas al mi iven mos neakceptabli. Savare, ke oni estigos doloron en miloy kay miloy da omo, ke miloy kay miloy da omo dezdormos dum noktoy kay noktoy, koz lu estos tro dezfelitxe aw tro zorgoplene por trovare zi kieton, sen wu oni ne povas ekdormare. Veri, mi ne povus.
  • Sed, if vi permitas, nu paroles pri somo alie. Estas multe gladige aspektoy en zi vivo. Way ne parolare pri somo ridige, aw felitxweyke ? Waro estas tii brunatxe, senkolore temo. Aw abli vi preferus dirare: koloratxe.
  • Txi-foyi, mi preferus, ke nu penses pri zi beleco de zi kampoy, zi plezo pasejare surmonti aw zi afable faco de zi mosa, wu servis al nu tii bone kekon en zi kafeyo, wer nu estis postagmezi. Waro alportas al zi omoy nenion, krom doloro kay dezfacilajoy. Toto farijas dezsimple dum waro.
  • Yes, nu paroles pri somo alie. Nu dexes nue imatjinon ekflugare altin en zi lufto, estigare mondon de beleco kay rido, de lovo kay felitxo. Txu gravas, if tiu mondo ne ekzistas ? Ne; txu ? Gravas, ke nu estiges en nu somu atmosferon, por gladigare nun kay oblidigare al nu zi dezlovindajoyn de zi waro.
  • Law mie opinyo, estas satje foyfoyi tii ekflugare imatjini. Dexare zi imatjinon funcionare self, dexare penson venigare penson, imatjinajon sekware imatjinajon, onli por zi plezo oblidare zi mondon, en wu nu vivas, kay lie dolore aspektoyn. Txu vi trovas, ke tio estas forkurare for de zi realeco ? Law vi ne estas tre boni, trustare al sie imatjino kay prikantare enpensi belecoyn nereale, txu ? Vi dezpravas, law mie sento. Ofpensare alie mondoyn, en wuy zi vivo estus mos felitxe kay zi omoy mos bonkore unuy al zi aliey, tio ne estas zi samo, wi intermiksare en sie pensado tiu imatjinite mondoyn kun zi vivo txi-ekziste. Abli, if oni farus tion multfoyi, tio estus dezsatje. Sed kelkfoyi, wan venas okazo, way ne ?
  • Kay iven if tio estas forkurare of zi realeco, forflugare en imatjinite mondon, koz zi reale simas al nu tro atxe, way ne farare tion foyfoyi ? If tion faranti nu retrovas forton kay kuratjon, por alandare sentimi zi vere askoyn de zi realo, way forturnare sin de li ?
  • Evidenti, zi situacio estus tuti dezsame, if temus pri kustumo tii forti, ke oni ne plu povus pensare realeci. Sed if nu ne perdas nue bone rilaton kun zi realo, mieopinyi, nu povas sendanjeri fordoni nun al tiu ludo.
  • Omoy ne sufitxi ludas, nueepoki, law mie manero watxare zi vivon. Por mi, ludo estas tre grave, txu ne por vi ? Ludo alportas gladon kay ridon, dum totane seriozeco estigas some mankon de vivo en zi omo.
  • Mi ne volas dirare, ke oni alandes sie taskoyn kay devoyn dezseriozi, ne zorganti pri tio, txu tio, won oni faras, estos veri kontentige aw ne. Ne diris, ke mi propozas al zi omoy ijare grande gaxemuy. Tuti ne.
  • Onli mi diras tion, ke alandare zi realon somom ludi, ridi, aw lesti rideti, estas mos felitxigi por nu self kay por zi aliey zan totan ekare taskon kun kexo kay jemyemo. Txu vi okas ?
  • Ne ? Wi stranyi ! Sed, if vi veri dezokas, way dons vi ridetas ? Vi iven ridas ! Yet zi asko estas serioze. Kay if vi dezokas, vie opinyo povas onli estare, ke serioze askoyn oni priparoles senridi.